Kiekviena konfliktinė situacija yra unikali, kaip ir mes patys, turėdami individualų reakcijos ar elgesio stilių. Kitoje šalyje, kaip ir Lietuvoje, kilus konfliktui teks įvairiai reaguoti – ir pakovoti, ir patylėti, ir apsimesti, kad nieko blogo nenutiko.

Todėl pagalvok, kokia esi asmenybė, į kokias konfliktines situacijas dažniausiai papuoli, kokiais būdais esi linkęs konfliktą spręsti – ginčytis, atsiriboti, kelti balsą, patylėti, diskutuoti ir ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo, pasitelkti humorą. Įvairūs sprendimo būdai turi savo privalumų ir trūkumų. Visi jie yra vertingi ir naudotini tam tikromis aplinkybėmis.

Įsidėmėk, kad konfliktinėje situacijoje svarbus „sveikas“ požiūris į esamą padėtį, t. y. gebėti pripažinti problemą, siekti kompromiso ir tikėti, kad sprendimas naudingas abiem pusėms. Nesvarbu, kokioje situacijoje atsidūrei, prisimink, kad priimant sprendimą svarbiausia yra geranoriškas nusiteikimas, atvirumas, pasirengimas bendrauti ir bendradarbiauti, skirtingų kultūrų tolerancija, humoro jausmas.

Svarbu suvokti, kad kiekviena konfliktinė situacija turi savo sprendimo būdų. Jeigu negali išspręsti konflikto vienas, visada atsiras žmonių ar institucijų, pasirengusių tau padėti, tik nebijok kreiptis į savo kuratorių ar priėmusiąją organizaciją.

Žinoma, neretai susitikus dviejų ganėtinai skirtingų kultūrų atstovams tikėtini ir tarpkultūriniai konfliktai. Jų gali kilti nepastebimai. Pagrindinė to priežastis – esamų skirtumų netoleravimas.

Kiekvienas iš mūsų turime savo asmeninį kultūros suvokimą, kuris susiklosto atsižvelgiant į individualią patirtį, išsilavinimą, tradicijas, amžių ir lytį. Kultūriniai skirtumai gali kelti nemažai bendravimo problemų. Mes galime susidurti su elgesiu, kuris atrodys keistas ir nepriimtinas, nes neatitinka mūsų vertybių ir tradicijų. Skirtingų kultūrų atstovai gali kitaip suvokti ir traktuoti reiškinius arba vadovautis kitokiomis taisyklėmis.

Kiekvienoje situacijoje reikės rasti sprendimą, kaip elgtis, ką sakyti, kaip reaguoti ir nepasimesti. Ypač tai svarbu tais atvejais, kai aplinkinių elgesys prieštarauja įprastiems įsitikinimams, sampratai, kas yra gerai ir kas blogai, kas leistina, o kas – ne. Čia ir prasideda tarpkultūrinis mokymasis.

Tarpkultūrinis mokymasis apima kitos kultūros pažinimą, panašumų ir skirtumų suvokimą, jų toleravimą ir įvairių būdų paiešką, kaip sutarti tarpusavyje.

Sprendimą rasti daug lengviau, kai iš anksto turi šiek tiek teorinių žinių. Todėl prieš vykdamas į kitą šalį pasistenk kuo daugiau apie ją sužinoti. Domėkis viskuo: gyvenimo būdu, religija, tradicijomis, elgsena, identitetu, istorija, gyvenimo sąlygomis, būdingomis nuostatomis, charakterio bruožais ir t. t.

Tarpkultūrinis mokymasis – tai ne tik pažintis su kita kultūra, bet ir savos kultūros ypatumų atskleidimas naujoje šviesoje.

Pradėjus pažintį su nauja kultūra, kai kurie jos bruožai ar gyventojų įpročiai gali nustebinti, pralinksminti ar supykdyti. Pavyzdžiui, jei esi šiaurietiškai punktualus, tave gali atpalaiduoti arba erzinti tradicinis pietiečių mañana [manjana] – rytoj. Pietų Europoje laiko samprata yra visiškai kitokia nei Šiaurėje, pietiečiai net skubiausius darbus daro neskubėdami ir dažnai nesijaudina, jei ir vėluoja.

Skirtumų galima pastebėti ir maisto vartojimo kultūroje. Prancūzai gali kelias valandas pietauti, nes vienu metu suderina mėgavimąsi maistu, bendravimą ir dalykinį pokalbį. O mums atrodo, kad pasisotinti pietų metu galima ir per pusvalandį.

Taigi kultūriniai skirtumai gyvenant užsienyje gali išryškėti kiekviename žingsnyje ir netikėčiausiomis formomis.

Apie kiekvieną šalį sukurta įvairių stereotipų, ne išimtis ir Lietuva. Todėl išvykęs į užsienį gali susidurti tiek su teigiama, tiek su neigiama nuomone apie Lietuvą ir lietuvius. Štai kai kurie užsieniečiai mano, kad mes esame labai draugiški ir svetingi. Kiti teigia, kad Lietuvoje labai graži gamta, švarios gatvės ir skanus maistas (ką jau kalbėti apie alų).

Tiesa, yra ir nemažai manančių, kad lietuviai nemandagūs ir net agresyvūs vairuotojai. Taip pat galima išgirsti, kad Lietuva yra Rusijos dalis ar kad mes neišprusę ar technologiškai atsilikę. Pastarąją nuomonę, tikėtina, formuoja pačių žmonių neišprusimas. Tačiau mes visi apie tuos pačius dalykus neretai turime skirtingas nuomones, kurios priklauso nuo kiekvieno asmeninės patirties, o kartais – ir nuo išgirstų pasakojimų.

Nemažai stereotipų suformuoja žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai apie kriminalinius lietuvių žygius, ypač Skandinavijoje ir Anglijoje, o kartais – ir kino filmų epizodai.

Jei turėjai nemalonios patirties susidūręs su kitos tautos atstovu, greičiausiai manysi, kad visa tauta tokia ir šią nuomonę turbūt paversi stereotipu. Kad taip nenutiktų, išvykęs į užsienį bendrauk ir pažink kitos šalies žmones be išankstinės nuostatos ar nusistovėjusių stereotipų.

Taigi vykdamas į užsienį atmink: „Jokių stereotipų!“ O jeigu pats sukursi stereotipų apie Lietuvą ir lietuvius, tegu jie būna teisingi ir teigiami.

Stereotipai turi daug įtakos mūsų suvokimui ir padeda susidaryti nuomonę ne tik apie aplinką, bet ir apie kitą šalį bei jos gyventojus. Turbūt girdėjai sakant: „rusas yra atviros širdies“, „latvis – lietuvių braliukas“, „italai – temperamentingi“. Stereotipai padeda lengviau orientuotis pasaulyje, nes žinodami vieną ar kitą stereotipą manome puikiai pažįstantys kitą šalį ar tautą.

Tačiau stereotipų negalima taikyti visiems tos tautybės žmonėms, nes kiekvienas asmuo – individualus ir unikalus. Juk tikrai ne visi rusai yra atviros širdies ir ne visi italai gali pasigirti išskirtiniu temperamentu. Taigi vykstant į užsienį nereikėtų tvirtai vadovautis nusistovėjusiais stereotipais apie kitas šalis ir kultūras. Net jeigu pasitaikys atvejų, kad du sutikti kitos šalies atstovai visiškai atitinka žmonių suformuotą stereotipą, trečiasis gali būti visiškai kitoks.

Priimančios organizacijos, nesvarbu, ar tai būtų stažuotė, ar studijos, ar darbas, ar savanorystė, atvykstantiems darbuotojams paprastai skiria labai daug dėmesio, kad atvykėlis kuo greičiau įsilietų į organizaciją, pajustų darbo ritmą ir būtų visavertis komandos narys. Atsiliepk į jų rodomą dėmesį ir kvietimus, būk aktyvus, iniciatyvus ir geranoriškas. Integruotis padės toliau išvardytos rekomendacijos.

Jos bus naudingos ir įsiliejant į vietos bendruomenės gyvenimą. Šis procesas kur kas sudėtingesnis ir daugiausia priklauso nuo tavo paties iniciatyvos.

Integracija užsienyje susideda iš dviejų dalių: organizacijos, į kurią atvykai, ir vietos bendruomenės, kurioje gyveni. Gyvenimo užsienyje patyrimai, programos, darbo tikslų įgyvendinimas, pažintis su kultūrinio gyvenimo ypatumais priklausys nuo to, kaip pavyks integruotis tiek į organizaciją, tiek į vietos bendruomenę.

Juk tikrai esminis skirtumas, ar pasibaigus darbo, studijų, savanoriškos veiklos ar stažuotės valandoms sėdėsi savo kambaryje vienas, nes neužmezgei jokių kontaktų su kitais žmonėmis, ar po darbų užbėgsi tik pasidėti daiktų ir persirengti, kad galėtum iki vėlyvo vakaro leisti laiką su draugais aptarinėdamas svarbius klausimus ar linksmindamasis.

Itin svarbu tinkamai integruotis ir į organizaciją, nes jaustis visaverčiu kolektyvo nariu visai kas kita, nei būti tik laikinai atvykusiu užsieniečiu, kuris vengia prisijungti prie organizacijos iniciatyvų ir kasdienio kolegiško bendravimo.

Kai išvyksti į kitą šalį, jos gyventojams ir svečiams tampi savo šalies simboliu. Stebėdami, kaip tu bendrauji, ką pasakoji ar parodai apie savo šalį, jie susidarys nuomonę apie Lietuvą – kokia ji, kas būdinga lietuviams, koks jų charakteris, ką jie dirba, valgo, kaip bendrauja ir t. t.

Taigi užsienio šalyje visuomet būsi Lietuvos ambasadorius. Todėl nepamiršk:

• Būk pasiruošęs diskutuoti įvairiausiomis temomis – nuo kultūros iki politikos. Visuomet gali sulaukti tradicinių ir netikėtų klausimų.
• Žinok svarbiausius faktus apie šalį – kiek Lietuvoje gyventojų, kokie didžiausi miestai, geografinė padėtis, ekonominė situacija. Taip pat pasikartok svarbiausius istorijos faktus ir prisimink žymiausius Lietuvos veikėjus.
• Išmokyk vietos gyventojus keleto lietuviškų žodžių.
• Pasiimk vaizdinės medžiagos (žemėlapių, atvirukų ar nedidelę Lietuvos vėliavą) ar lietuviškai atliekamų dainų.
• Pristatyti savo šalį visuomet padeda vakarėliai su tradiciniais lietuviškais patiekalais ir gėrimais.

PASISEMK IDĖJŲ, KAIP PRISTATYTI LIETUVĄ